Tiesa, į lauką persodinau tik mažesnius medelius, savo didžiuosius augalus palikau žiemoti balkone. Bet apie viską iš pradžių. Priešingai nei jau minėtų 2010 metų persodinime medelius į dirvą susodinau su jų tarpiniais (training) vazonais (konteineriais) žinoma paruošiau kiek gilesnes nei įprastai duobes, ant dugno papyliau papildomo grunto, kad butų papildoma ventiliacija bei drenažas. Sudėjus augalų vazonus į dirvą ir užžėrus žemėmis, papildomai prieš šalčius užbėriau durpių sluoksnį.
Šį principą (sodinimą su vazonais) pritaikiau todėl, kad kai bonsai medeliai pavasarį atgal sodinami į konteinerius, jiems sukeliamas papildomas stresas, nors ir ypač atlydžiai žiūrint kad nebūtų pažeidžiamos šaknys vis tiek medelis sujudinamas todėl tai sudaro papildomas grėsmes, kad augalas blogiau augs ar net žus. Ar pasitvirtins naujoji metodika, pamatysiu pavasarį, iki kurio ne taip ir daug liko laukti.
Na, kadangi ruduo buvo ypač šiltas, tai nusprendžiau, kad gerokai paaugusius ir dideliuose vazonuose augančius medelius pasiliksiu nesodintus, jų pačių vazonuose. Aišku atėjus šalčiams, vazonus papildomai apdengiau drobėmis, pastačiau vėjo neužpučiamoje vietoje, prie šiltesnės namo sienos. Pavasarį pasimatys ar šie medeliai ištvers tokią ypač atšiaurią lietuvišką žiemą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą