Bonsai medelių istorija          Bonsai žiema          Bonsai klevas          Bonsai ąžuolas         Bonsai enciklopedija

2010 m. spalio 10 d., sekmadienis

Bonsai medelių paruošimas žiemai

Artėjant žiemai savo bonsai (bonsų) medelius teko paruošti žiemai. Kadangi mano auginami bonsai medeliai yra lauko augalai (klevas, ąžuolas, pušis ir kt.), todėl jiems būtinas šaltasis metų periodas.

Teko gerokai pasukti galvą kur  juos per žiemą geriau laikyti – dėžėje balkone, tamsioje rūsio patalpoje ar lauko sklype. Pirmojo varianto, nors ir labai patogaus, teko atsisakyti, nes baiminausi, kad medeliai gali iššalti (pranašaujama ypač šalta žiema). Be to dėžėje nebus natūralios vandens cirkuliacijos, kas gali privesti prie to, kad medeliai perdžius arba priešingai, nenutaikius drenažo sistemos gali užmirkti ir susilaikęs vanduo užšalti. Abejais atvejais bonsai medeliai greičiausiai neišgyventų.

Rūsyje temperatūra prisilaiko apie nulį laipsnių, todėl išsalimo grėsmė yra menka. Kita vertus rūsys yra tamsi patalpa, kas labai riboja saulės šviesos prieigą. Nors žiemą šviesos medeliai gauna minimaliai, savo rūsyje negalėčiau užtikrinti bent tiek.

Atmetus ankstesnius variantus beliko medelius sodinti lauke – sodo lysvėje. Bonsai medelių vietos parinkimui kėliau keletą reikalavimų – šalimais turėtų būti aukštesni medeliai (tai sąlygotų apsaugą), bet pilnai neužgožtų mano bonsai medelių. Be to, norėjau rasti vietą kuri būtų apsaugota nuo stipraus vėjo.

Persodinimas buvo vienas iš atsakingiausių bonsai medžių „pritaikymo“ žiemojimui etapų. Teko labai delikačiai, vengiant žemės nupurtimo nuo šaknų, išimti juos iš vazonų. Nors teko girdėti, kad kiti bonsai augintojai kartais medelius įleidžia į gruntą su vazonu (konteineriu), aš nusprendžiau to nedaryti, visų pirmą norėjau bent vizualiai apžiūrėti medelių šaknų sistemą ir kiek ji išsivystė per vasaros sezoną. Medelių šaknys mane gerokai nustebimo, jos buvo daugokai išaugusios (daugiau nei tikėjausi), tai leidžia man daryti prielaidą, kad net „lietuviškų“ bonsai medelių šaknų formavimą reiks atlikinėti, kasmet. Nuotraukose taip pat galima pamatyti, kad medeliai sėkmingai sukrovė pumpurus, tai taip pat leidžia tikėtis, kad medeliai sėkmingai peržiemos.

Didžiausia problema yra su mano didžiuoju ąžuolu (apie jį kalbėjau šiame įraše). Vasaros pabaigoje-rudenio pradžioje jį gerokai pakando miltligė, pažeidė visus lapus. Nesinorėjo tokiu metu naudoti stiprių chemikalų, tad teko imtis „buitinių“ gelbėjimo priemonių, deja jos neką te padėjo. Todėl visai galimas dalykas, kad šis medelis neišgyvens žiemos. Kita problema, kiek mažesnė, ta kad, kažkiek neįžiūrėjau laiku savo dirbtinai suaugintų dviejų kamienų klevų – viela, kuri juos laikė viena šalia kitos gerokai įaugo į medžių žievę, kas padarė šiuos medelius labiau pažeidžiamus, bet nemanau, kad jiems kas nors gresia šiuo metu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą