Paprastasis buksmedis (
Buxus sempervirens) dažnai Lietuvos soduose pasitaikantis buksmedinių šeimos augalas. Tai visada žalias augalas su smulkiais lapais, kas daro šį augalą gera „medžiaga“
bonsai modelių darymui. Paprastai, paprastasis buksmedis užauga nuo 0,8 iki 1,4 metrų, tiesa pasitaikius idealioms augimo sąlygoms jis gali išaugti žymiai didesnis.
Jau kuris laikas norėjau išmėginti buksmedį bonsai srityje, tad šį pavasarį galiausiai iš sodo persodinau augalą į tarpinį vazoną. Tikiuosi, kad per ateinančius 2-3 man pavyks suformuoti tinkamą augalo šaknų sistemą tinkančia plokščiadugniams konteineriams (vazonams). Pirmojoje nuotraukoje užfiksuotas vaizdas, kai paprastasis buksmedis augo sodo dirvoje.
|
Sodo dirvoje augęs būsimas bonsai Buxus sempervirens |
Buksmedis mėgsta sąlyginai švelnų klimatą, todėl Lietuvos
žiemos dažnai pakanda augalą. Todėl reiktų apdengti medelį. Kitas veiksnys
kuris neigiamai veikia medelį tai tiesioginiai saulės spinduliai, dažnai pavasarį
buksmedžio lapai paruduoja. Kaip matyti
iš pateikiamos nuotraukos dalis augalo buvo apdegintas saulės, tiesa nelabai
stipriai. Todėl nebejoju, kad augalas atgaus jam būdingą žalią lapų spalvą. Šis
augalas taip pat pasižymi masyvia paviršine šaknų sistema. Todėl prieš iškasant
didesnį augalą reiktų nepagailėti iškasti didesnį spindulį. Tiesa, savo atveju,
iškasiąs buksmedį radikaliai sutrumpinau jo šaknis. Augalą pasodinau į akadama o ant viršaus užpyliau juodžemio.
|
Jau perkeltas į vazoną augalas, laukiantis pirminio formavimo |
Pasirinktas augalas turi išties išraiškingą kamieną, vieną
svarbiausių bonsai medžio atributų. Kamienas leistų formuoti ir neformalų
vertikalų bonsai stilių. Augalo kamieno tekstūros taip pat labai įdomios, svarbiausia,
kad jos suformuotos natūraliu būdu, o tai neabejotinas privalumas darant
bonsai. Nuotraukose taip pat matosi ir nulūžusios
šakos dalis – jin (bonsai negyvo medžio) užuomazgos.
|
Kamieno tekstūros. |
Kitas
labai įdomus augalo bruožas tas, kad jis turi natūraliai susiformavusią šaką,
kuri apsivijo kitą, didesnę. Pradžioje maniau, kad formuodamas augalą taip kad
įgautų bonsai būdingus bruožus, kad reikės atsisakyti vienos iš pagrindinių
šakų, bet ši įdomi dviejų šakų kompozicija privertę mane apmastyti alternatyvas.
|
Natūraliai viena šaka apsivijo kitą |
Nors buksmedžio lapai yra smulkūs, kas darytų augalą idealiu
bonsai medelio kandidatu, bet jis turi vieną esminį trūkumą – jo šakos sunkiai
pasiduota lenkimams, kraipymams, vielavimui ir pan. o tai esminis bonsai
medelių formavimo etapas. Tiesa, medelio šaknims sugijus ir pradėjus vėl
aprūpinti vandeniu šakas, jos pasidaro kiek paklusnesnės. Dėl šios priežasties
savo paprastąjį buksmedį formavau labai saikingai, pagrinde atidengiau tik
medelio kamieną. Vizualiai galima palyginti koks augalas buvo prieš formavimą
ir po pirminio formavimo. Nors kol kas akivaizdžiai trūksta bonsai medelio
silueto, bet aš neskubu dar ir dėl to, kad nesu visiškai užtikrintas kuria
kryptimi medelį formuosiu. O kaip jau minėjau laiko dar yra apsisprendimui. O
taip pat, kadangi medelis yra visad žalias saikingai suformuota lapija padės
geriau aprūpinti augalą energija. O tai savo ruožtu teikiamai veiks augalo
šaknų sistemos vystymąsi. Todėl bonsai medeliams būdingo silueto dar teks
palaukti.
|
Paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens) po pirminio formavimo etapo |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą